taisius

taĩsius sm. (2) 1. NdŽ, Žvr, Snt, Jrb žr. taislius 1: Mūs turėjom du taisiùs: vienas prastesnio kelio, o kitas biskį geresnio Slv. Nuo šitos kryžkelės mūsų taĩsius prasideda Nm. 2. NdŽ paskirto kelio taisymas: Vyrai nuo taĩsiaus alkani sugrįžo Nm.